Arijus, mažas voveriukas, gyveno stebuklingame miške. Jo uodegėlė spindėjo žalia šviesa, tarsi mažas žiburėlis. Arijus labai mėgo gerti airaną, bet jo atsargos beveik baigėsi.
Arijus, mažas voveriukas, gyveno stebuklingame miške. Jo uodegėlė spindėjo žalia šviesa, tarsi mažas žiburėlis. Arijus labai mėgo gerti airaną, bet jo atsargos beveik baigėsi.
„O ne, kas dabar bus?“ – nuliūdo Arijus. Jis nusprendė eiti ieškoti naujo airano šaltinio. Voveriukas pasiėmė savo mažą krepšelį ir išėjo į mišką.
Miške jis sutiko kalbančią pelėdą. „Labas, Arijau,“ – pasisveikino pelėda. „Ar žinai, kur galėčiau rasti airano?“ – paklausė Arijus.
Pelėda pamąstė ir atsakė: „Eik prie žydinčios pievos, ten rasi stebuklingą šaltinį.“ Arijus padėkojo pelėdai ir nuskubėjo link pievos.
Žydinčioje pievoje Arijus pamatė ne tik šaltinį, bet ir liūdną kiškutį. Kiškutis sėdėjo vienas ir atrodė labai nelaimingas.
„Kas nutiko?“ – paklausė Arijus. „Neturiu kuo pasidalinti su draugais,“ – atsakė kiškutis. Arijus prisiminė savo airano paieškas ir nusprendė pasidalinti.
Arijus pripildė savo krepšelį airanu ir pasiūlė kiškučiui. Kiškutis apsidžiaugė ir nuskubėjo pasidalinti su savo draugais. Jie visi kartu džiaugėsi gardžiu gėrimu.
Arijus suprato, kad dalijimasis su kitais atneša daug džiaugsmo. Nuo tos dienos jis visada dalijosi viskuo, ką turėjo. O jo uodegėlė spindėjo dar ryškiau!
Pabaiga
Sukurkite panašią, bet su jūsų vaiko vardu, amžiumi ir pomėgiais. Pirma pasaka nemokama!
Per 60 sekundžių gausite personalizuotą pasaką su unikaliomis iliustracijomis.
Naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų patirtį ir analizuotume svetainės lankomumą. Privatumo politika